Kredito unijai “Panevėžio regiono taupomoji kasa” – vieneri metai

skyscraper_and_sky_1995732013 m. gegužės 10 d.

2012 m. gegužės 10 d. Lietuvos bankas kredito unijai „Panevėžio regiono taupomoji kasa” suteikė veiklos licenciją, suteikiančią teisę teikti indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo iš neprofesionalių rinkos dalyvių paslaugą ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo paslaugas. Šiandien sueina vieneri metai kaip Panevėžio regione veikia prieš metus licenciją gavusi kredito unija „Panevėžio regiono taupomoji kasa” (toliau – PRTK). Ta proga kalbiname PRTK  valdybos pirmininką ir administracijos vadovą Valdą Savicką.

Kokie buvo pirmieji veiklos metai? Kokie buvo keliami tikslai pirmiesiems metams?
Praėjusių ir šių metų veiklos etape svarbus ne tiek rezultatas, kiek  vystymosi tendencija. Šiame kredito įstaigos veiklos cikle prioritetas turi būti teikiamas komercinių tikslų siekimui ir jų vykdymui. Praėjusių metų komercinis veiklos planas, kuris buvo suderintas su Lietuvos banku, buvo įvykdytas dar lapkričio mėn. viduryje. Todėl nemažai laiko skyrėme rezultatų analizei ir tolimesnio laikotarpio planavimui. Per pirmuosius veiklos metus užimta 2% vietinės fizinių asmenų indėlių rinkos (bendra Panevėžio miesto apimtis –  583,7 mln. Lt fizinių asmenų terminuotųjų indėlių). Visi kontroliniai priežiūrinę sritį reglamentuojantys normatyvai buvo vykdomi su nemaža atsarga. Šiandien jau turime 2013 – 2015 m. veiklos planą, kuris yra patvirtintas PRTK taryboje.
Apskritai pirmieji veiklos metai kredito įstaigai yra skiriami aplinkos (rinkos), kurioje yra veikiama, indikacijai. Ypač džiugu, kai mūsų kredito įstaigos paslaugomis pradėję naudotis tėvai įtraukia ir savo atžalas: atidaro jiems sąskaitas ir tokiu būdu pradeda taupyti būsimiesiems laikotarpiams. Tai tiesiog idealiai atitinka kredito unijų ideologiją, nors, žinoma, taip pat išskirtinai laukiami ir priimami pavieniai asmenys.
Žinoma, negaliu nepaminėti praėjusių metų pabaigos ir šių metų pradžios, kai buvo sustabdyta dviejų kredito unijų (Vilniuje ir Klaipėdoje) ir vieno komercinio  banko veikla – tai tiesiog buvo realus stress testas, kuris buvo išlaikytas be jokių korekcijų. Žinoma, už tai tikrai noriu eilinį kartą padėkoti mūsų kredito unijos indėlininkams už jų finansinį raštingumą ir sąmoningumą.
Apibendrintai galiu pasakyti, kad pirmieji veiklos metai buvo tokie, kokių ir tikėtasi – padėti pamatus stabiliai ir patikimai kredito įstaigos plėtrai.

Kredito unijos praėjusiais metais buvo pliekiamos už aukštas priimamų indėlių palūkanas, kas tariamai gali sukelti papildomas rizikas. Kaip elgėtės Jūs?
Gegužės pradžioje Europos centrinis bankas (ECB) sumažino bazinių palūkanų normas 0.25% iki 0.5%. Be sumažintų bazinių palūkanų ECB atvirai prakalbo apie galimą palūkanų už komercinių bankų laikomus vienos nakties indėlius sumažinimą, t.y. neigiamą tokių indėlių palūkanų nustatymą. O tokie veiksmai jau gali pasiekti ir komercinių bankų indėlininkus, kuriems už komerciniuose bankuose laikomus indėlius tariamai tektų primokėti. Ir tai ne utopija – tokių pavyzdžių jau turime Danijoje. Mūsų rinkose formali neigiamų indėlių palūkanų tikimybė vertintina labai minimaliai, nes paskutiniaisiais metais didieji komerciniai bankai ženkliai padidino paslaugų įkainius, kas tiesiogiai teigiamai atsiliepė jų nepalūkaninėms pajamoms ir taip galimai amortizuojant prarandamas pajamas dėl teigiamų indėlių palūkanų indėlininkams palaikymo. Tačiau paprasta aritmetika leidžia teigti, kad pvz. turint kai kuriuose komerciniuose bankuose 10 000 Lt terminuotąjį indėlį, esant 0,2% metų palūkanoms ir 2 Lt/mėn. sąskaitų administravimo mokesčiams, realiai indėlininkas jau dabar gauna neigiamą rezultatą, t.y. sumoka per metus 4 Lt daugiau nei gauna iš banko palūkanų forma. Vadinasi, jau ir dabar netiesiogiai kai kuriais atvejais indėlininkai primoka bankams už juose laikomas lėšas. Ir tokia situacija, panašu, gali tęstis dar artimiausius dvejus metus.
Nepaisant Europos makrofinansų politikos sprendimų, efektyvinant vedančiųjų valstybių (Vokietijos, Prancūzijos) ūkius, mūsų krašte tikrai matau realią galimybę išlaikyti metų trukmės terminuotųjų indėlių palūkanas 3 % diapazone, neprisiimant perteklinės rizikos „įdarbinant” resursus tokia pirkimo kaina.

Ką reiškia pasakymas „įdarbinant” resursus tokia pirkimo kaina”?
Akivaizdu, kad pritraukiamos lėšos iš šalies, t.y. iš indėlininkų, turi būti investuojamos arba maksimaliai saugiai perskolinamos. PRTK veiklos modelis yra konservatyvus, todėl investuojamų ir perskolinamų lėšų santykis yra 70 : 30, t.y. 70% pritraukiamų lėšų yra investuojama į maksimalų saugumą garantuojančių Vyriausybių vertybinius popierius (VVP), iš kurių 80% investuojama į Lietuvos VVP ir 20% į Europos ekonominės erdvės šalių VVP. Žinoma, tai mažiau pelningas veiklos scenarijus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad mūsų kredito įstaiga aukščiausiu prioritetu laiko stabilumą ir patikimumą, ir tai mums užtikrina absoliučiai aukšto likvidumo palaikymą.

O kaip valdoma rizika tos dalies, kuri perskolinama?
Pagrindinis rizikų valdymo tikslas – plečiantis PRTK veiklai bei siekiant užsibrėžtų strateginių tikslų –  identifikuoti, analizuoti ir riboti įvairias rizikos rūšis. Maksimizuodama pelną, PRTK siekia išlaikyti optimalų rizikos lygį, kad netikėti pokyčiai ekonominėje aplinkoje, rinkos kintamųjų svyravimai ar netikėti įvykiai vidaus procesuose ir sistemose nesukeltų pavojaus stabiliai veiklai bei veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui, nesutrikdytų narių pasitikėjimo mūsų kredito įstaiga. PRTK rizikos valdymą grindžia geriausia panašių institucijų kredito rizikos valdymo praktika, t. y. siekiama, kad reikšmingų rizikų valdymo lygis PRTK  būtų ne žemesnis nei kitų panašią rizikos struktūrą turinčių ir panašaus dydžio kredito unijų. Šis principas įgyvendinamas griežtai laikantis Lietuvos banko nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų. Jei situacija yra neaiški arba kyla abejonių dėl rizikos valdymo tinkamumo, PRTK vadovaujasi atsargumo, konservatyvumo ir apdairumo principais. Paskolų portfelio dydžio, rinkos dalies siekimas nėra svarbesnis už kitus PRTK tikslus teikiant paskolas. Teikiant paskolas, atsižvelgiama ir į pelną, ir į prisiimamą riziką. Prieš suteikiant paskolą, įvertinama ne tik prisiimama rizika ir laukiamas pelnas, bet ir abu šie veiksniai kartu, t. y. pelno ir rizikos santykis. Priimant sprendimą suteikti paskolą, įvertinamas atidėjimų galimiems kapitalo nuostoliams padengti poreikis. Valdant kredito riziką, siekiama optimalaus paskolų portfelio, t. y. didžiausios kreditų portfelio grąžos, esant tam tikrai rizikai, arba mažiausios rizikos, esant tam tikrai kreditų portfelio grąžai. PRTK unija nesiekia pelno pernelyg didelės kredito rizikos sąskaita.
PRTK prioritetinėmis laiko žemės ūkio sektoriaus bei namų ūkių kreditavimo rinkas ir nesiekiame dominuoti verslo (išskyrus žemės ūkį) kreditavimo rinkose. Kreditavimo veikloje PRTK išskiria projektus, remiamus jiems suteikiant ES paramos lėšas, užtikrintus valstybės garantijomis, gaunančius finansavimo kaštų kompensacijas.
Naudodamasis proga turiu padėkoti UAB „Žemės ūkio paslaugų garantijų fondas” už tikrai efektyvų bendradarbiavimą, suteikiant mūsų kredito įstaigai garantijas už Panevėžio regiono žemdirbiams suteikiamą finansavimą.

Ne retas tautietis kreivai žiūri į kredito įstaigų verslą. Kokia nauda miestui iš to, kad veikiate Jūs?
Pradėkime nuo to, kad per pirmuosius veiklos metus mes valstybės biudžetui ir fondams sumokėjome per 105,9 tūkst. Lt mokesčių, iš kurių, vertinant pagal atskiras mokesčių rūšis, apie 40,0 tūkst. Lt tiesiogiai ir netiesiogiai grįžo į Panevėžio miesto biudžetą.
Antra, per pirmuosius veiklos metus mes tiesiogiai sukūrėme keturias darbo vietas. Ir tai toli gražu  ne pabaiga. Netiesiogiai mes taip pat prisidedame dar prie kokių 5 – 10 darbo vietų išlaikymo, perkant paslaugas ar kitaip naudojantis jomis.
Trečia, teikiant finansavimą namų ūkiams ar ūkio subjektams, jų pastangomis kuriamas BVP, nuo kurio priklauso mūsų visų gyvenimo kokybė.
Ir ketvirta, kad visi resursai, kokie pritraukiami iš šalies (turiu galvoje indėlius), yra paliekami Lietuvoje. Manau, kad tai tikrai nėra visiškai bereikšmis akcentas.

Ir šio interviu pabaigai, kokie numatyti artimiausi PRTK  tikslai?
Visi tikslai tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektu yra įtvirtinti PRTK 2013 – 2015 m. veiklos plane, kurio vykdymas užtikrins mūsų kredito įstaigos veiklos stabilumą ir patikimumą. Pirmieji metai parodė, kad šio plano vykdymas yra realus. Rimtas kredito įstaigų išbandymas laukia Lietuvai nuo 2015 m. pradžios įvedus eurą. Iki to laiko reikalingas techninis ir technologinis pasirengimas, kuris pareikalaus nemažai žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų. Pagrindiniai 2013 m. tikslai: nuosekliai stiprinti kapitalo bazę ir rizikos valdymo procesus bei optimizuoti veiklos sąnaudas.

Grįžti atgal