Kredito unijų 2012 m. veiklos apžvalga*

logo2013 m. sausio 1 d. Lietuvos banko licenciją vykdyti veiklą turėjo 77 kredito unijos (2013 m. sausio 24 d. Lietuvos banko valdyba atšaukė dviejų kredito unijų – Nacionalinės kredito unijos ir kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa” – veiklos licencijas). Jos vienijo beveik 146 tūkst. narių (ataskaitinį ketvirtį narių skaičius išaugo 4,2 tūkst., o 2012 m. – beveik 17 tūkst.). 2012 m. veiklą pradėjo trys naujos kredito unijos (kredito unija „Panevėžio regiono taupomoji kasa”, LTL kredito unija ir Verslo kredito unija). Iš šiuo metu veikiančių 75 kredito unijų 63 yra Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narės, 12 – LCKU nepriklauso. Kredito unijų sektoriaus kūrimosi pradžioje buvo orientuojamasi į tai, kad šios specifinės kooperatiniais pagrindaisveikiančios kredito įstaigos, jungiančios tam tikroje vietovėje gyvenančius ar panašia veikla užsiimančius asmenis, visų pirma turėtų tenkinti savo narių ūkinius ir socialinius poreikius, iš vienų priimdamos indėlius, kitiems teikdamos paskolas. Pirmosios kredito unijos steigėsi rajonų centruose. Jų nariai buvo su žemės ūkio veikla susiję asmenys. Pažymėtina, kad miestuose įsisteigusios kredito unijos, pasižyminčios ypač sparčiais augimo tempais (siūlydamos didžiausias palūkanų normas už terminuotuosius indėlius rinkoje ir taikydamos įvairias rinkodaros programas), atitolo nuo klasikinio kredito unijos apibrėžimo. Tokios kredito unijos, sparčiai besiplėsdamos ir pritraukdamos didelį narių skaičių, praranda savitarpio pasitikėjimo principus, nors jos yra tik kooperatiniais pagrindais veikiančios kredito įstaigos. 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį kredito unijų turtas padidėjo 3,2 proc., o per metus – daugiau nei ketvirtadaliu. Nors kredito unijos sparčiai auga, tačiau jos sudaro nereikšmingą finansų sektoriaus dalį, nes jų turtas, 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, siekęs beveik 2,1 mlrd. Lt, sudarė 2,6 proc. veikiančių bankų sistemos turto (prieš metus -2,1 %).
2013 m. sausio 1 d. duomenimis, dešimties didžiausių kredito unijų turtas sudarė daugiau kaip pusę visų kredito unijų turto. Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa” (turtas sudarė 17,9 % visų kredito unijų turto) ir toliau tebėra didžiausia kredito unijų sistemoje. Kredito unijų turto struktūra ir ataskaitinį ketvirtį, ir per metus kito nedaug. Siekdamos sukaupti aukštos kokybės likvidųjį turtą, reikalingą padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo vykdymo nuo 2013 m. sausio 1 d. užtikrinimui, kredito unijos didino investicijas į VVP. Kredito unijų investicijos į VVP, padidėjusios iki 412,6 mln. Lt, 2013 m.sausio 1 d. sudarė 20 proc. kredito unijų turto. Kaip ir anksčiau, didžiąją investicijų į VVP dalį (beveik 77 %) sudarė Lietuvos Respublikos VVP portfelis, 2012 m. išaugęs 57,3 proc. – iki 317,2 mln. Lt (investicijos į kitų šalių VVP sudarė apie 95 mln. Lt).
Visoms kredito unijoms rengiantis vykdyti didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, lėšų iš bankų perkėlimas į LCKU ataskaitinį ketvirtį lėmė kredito unijų indėlių LCKU augimą ir jų dalies, palyginti su visu turtu, padidėjimą (2013 m. sausio 1 d. duomenimis, kredito unijų indėliai LCKU sudarė 15,1 % viso turto). Reikšmingiausią kredito unijų turto dalį (54,6 %) sudarė paskolos. 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį paskolų portfelis sumažėjo 1,7 proc., tačiau nuo metų pradžios jis padidėjo 20,3 proc. ir, 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, kredito unijų suteiktos paskolos sudarė 1,1 mlrd. Lt. Kredito unijoms teikiant vis daugiau paskolų asocijuotiesiems nariams – juridiniams asmenims, toliau augo rizikingesnės verslui finansuoti suteiktos paskolos (didžioji jų dalis buvo panaudota nekilnojamojo turto projektų ir vieno projekto įmonių finansavimui). Metų pabaigoje šios paskolos sudarė daugiau nei trečdalį visų paskolų. Reikšmingą paskolų verslui dalį yra suteikusios Vilniaus regione veikiančios kredito unijos. Dviem kredito unijoms (Nacionalinei kredito unijai ir kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa”) suformavus reikalingus specialiuosius atidėjinius, ataskaitinį ketvirtį paskolų portfelio kokybę apibūdinantys rodikliai tapo blogesni negu analogiški bankų sistemos rodikliai (ataskaitinę datą specialiųjų atidėjinių paskoloms ir paskolų santykis sudarė 6,7 , o neveiksnių paskolų dalis – 12,3 % paskolų portfelio). Nors kredito unijų sistemoje stebimos paskolų portfelio kokybę apibūdinančių rodiklių blogėjimo tendencijos, tačiau, vertinant atskiras kredito unijas, dar yra požymių, kad paskolų susigrąžinimo galimybės vertinamos nepakankamai konservatyviai, todėl intensyvinama kredito unijų priežiūra, didinamas inspektuojamų įstaigų skaičius. Kredito unijos, turėdamos ribotas galimybes plėsti teikiamų paslaugų spektrą, indėlininkams yra patrauklios dėl siūlomų didesnių negu bankų palūkanų normų. Įvertindami didelį indėlių palūkanų normų skirtumą, indėlininkai toliau didino kredito unijų indėlių portfelį. 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį kredito unijų priimti indėliai padidėjo 6,6, o per2012 m. – beveik 30 proc. ir 2013 m. sausio 1 d. sudarė 1,8 mlrd. Lt, arba 96,4 proc. kredito unijų sistemos įsipareigojimų. Fizinių asmenų indėliai sudarė 97,2 proc. visų indėlių. Nors visi indėliai kredito unijose yra apdrausti pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, tačiau kiekvienas kredito unijos indėlininkas, kartu būdamas ir kredito unijos nariu – pajininku, turėtų aktyviau dalyvauti kredito unijos veikloje priimant finansinius ir kitus sprendimus, domėtis kredito unijos veiklos perspektyvomis. Didėjantis kredito unijų narių skaičius ir narių įnešamos paskoloms gauti reikalingos pajinės įmokos lėmė pajinio kapitalo augimą. Ataskaitinį ketvirtį pajinis kapitalas padidėjo 5,3, o nuo metų pradžios – 33 proc. ir 2013 m. sausio 1 d. sudarė 236,2 mln. Lt. Pažymėtina, kad pajinis kapitalas, išaugęs dėl padidėjusio kreditavimo, yra ne toks stabilus, nes, sugrąžinus paskolą ar jos dalį, tokios pajinės įmokos dažnai yra grąžinamos. Be to, iškilus sunkumams, kredito unijos nariai nenori mokėti papildomų įnašų į kapitalą ir neprisiima atsakomybės dėl kredito unijos veiklos, nors kiekvienas pajininkas yra kredito unijos savininkas. 2012 m., neaudituotų ataskaitų duomenimis, 52 kredito unijos uždirbo 10,3 mln. Lt pelno, tačiau 25 kredito unijos dirbo nuostolingai ir patyrė 65,4 mln. Lt nuostolį. Bendras metų veiklos rezultatas yra 55,1 mln. Lt nuostolis – blogiausias nuo kredito unijų veiklos pradžios 1995 m. (2011 m. patirtas 14 mln. Lt nuostolis). Eliminavus Nacionalinės kredito unijos (54,5 mln. Lt) ir kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa” (3,6 mln. Lt) patirtus nuostolius, kredito unijų veiklos rezultatas būtų 3 mln. Lt pelnas. Nuostolingą 2012 m. kredito unijų veiklą nulėmė patirtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos (80 mln. Lt).Padidėjusios grynosios palūkanų pajamos nuostolį sumažino. Nuo metų pradžios kredito unijos uždirbo 6,3 mln. Lt (11,6 %) grynųjų palūkanų pajamų daugiau negu 2011 m. 2013 m. sausio 1 d. pateiktų ataskaitų duomenimis, kredito unijų sistemos likvidumo rodiklis sudarė 48,98 proc.(normatyvas – 30 %). Kredito unijų kapitalo pakankamumo normatyvas buvo vykdomas su nemenku rezervu – rodiklis ataskaitinę datą sudarė 16,96 proc. (normatyvas – 13 %), tačiau dvi kredito unijos (Nacionalinė kredito unija ir kredito unija „Švyturio taupomoji kasa”), kurių veiklos licencijos atšauktos 2013 m. sausio mėn., šio normatyvo nevykdė. Be to, 2013 m. sausio 1 d. pateiktų ataskaitų duomenimis, keturios kredito unijos neužtikrino didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo vykdymo. Siekiant užkirsti kelią didesnių problemų atsiradimui ateityje ir sumažinti riziką, peržiūrimi esami reikalavimai ir taikomi nauji kredito unijų veiklos saugikliai. Jau nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeistos Kredito unijų didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų apskaičiavimo taisyklės. Pagal jų nuostatas,apskaičiuojant didžiausios paskolos sumas ir dideles paskolas, įtraukiamos ir lėšos bankuose (išimtį taikant lėšoms, laikomoms LCKU) ir naujas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, kuris turėtų veikti kaip tam tikra saugos pagalvė. Be to, nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojo papildomas didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ribojimas (500 tūkst. Lt), o nuo 2013 m. balandžio 1 d. įsigalios sugriežtintas kapitalo pakankamumo normatyvas kredito unijoms, kurios turi didelę paskolų, suteiktų asocijuotiesiems nariams (juridiniams asmenims), dalį ir likvidumo normatyvas kredito unijoms, kurių indėlių augimo tempai viršija tvarius augimo tempus.

*Šaltinis – Lietuvos bankas, 2013 m. vasario mėn.

Grįžti atgal