Kredito unijų veiklos apžvalga* 2013 m. I ketvirtis

logo2013 m. balandžio 1 d. Lietuvoje veikė 75 kredito unijos, vienijusios 144 tūkst. narių.  

Lietuvos banko valdybai 2013 m. sausio 24 d. atšaukus dviejų kredito unijų – Nacionalinės kredito unijos ir kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa” – veiklos licencijas, ataskaitinį ketvirtį (pirmą kartą nuo 1995 m.) kredito unijų narių skaičius sumažėjo, tačiau nuo 2012 m balandžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d.  kredito unijose jų padaugėjo 10,8 tūkst.
Kredito unijų sektoriaus kūrimosi pradžioje buvo orientuojamasi į tai, kad šios specifinės, kooperatiniais pagrindais veikiančios kredito įstaigos, suburiančios tam tikroje vietovėje gyvenančius ar panašia veikla užsiimančius asmenis, visų pirma turėtų tenkinti savo narių ūkinius ir socialinius poreikius: iš vienų priimti indėlius, kitiems teikti paskolas. Pirmosios kredito unijos buvo steigiamos rajonų centruose. Jų nariai buvo su žemės ūkio veikla susiję asmenys.
Pastaruoju metu, Kredito unijų įstatyme įtvirtinus tik teritorinį narystės principą, kredito unijos steigiamos miestuose ir pasižymi ypač sparčiais augimo tempais. Siūlydamos didžiausias palūkanų normas už terminuotuosius indėlius rinkoje ir taikydamos įvairias rinkodaros programas, šios kredito unijos atitolo nuo klasikinio kredito unijos apibrėži- mo. Tokios kredito unijos, sparčiai besiplėsdamos ir pritraukdamos didelį narių skaičių, praranda savitarpio pasitikė- jimo principus, nors jos yra tik kooperatiniais pagrindais veikiančios kredito įstaigos.
2013 m. pirmąjį ketvirtį vykusių visuotinių narių susirinkimų sprendimais visos, 2012 m. pelningai dirbusios, kredito unijos (51) uždirbtu pelnu sustiprino kapitalo bazę, o dalis iš 26 nuostolingai dirbusių dengė  nuostolius sukauptu rezerviniu ar atsargos kapitalu. Pažymėtina, kad kai kuriose ne vienus metus nuostolingai dirbančiose kredito unijose nepadengti nuostoliai pasiekė šioms kredito unijoms reikšmingą apimtį. Pajininkai, būdami kredito unijos savininkais, nerodo iniciatyvos prisidėti prie unijos finansinės būklės pagerinimo.
Jau minėtų dviejų kredito unijų, užėmusių daugiau nei 5 proc. rinkos, veiklos licencijų atšaukimas lėmė kredito unijų sistemos susitraukimą 2013 m. pirmąjį ketvirtį, tačiau, palyginti su 2012 m. balandžio 1 d. duomenimis, kredito unijų turtas išaugo 15,2 proc. ir, 2013 m. balandžio 1 d. duomenimis, siekęs 2 mlrd. Lt, kaip ir 2012 m. pabaigoje, sudarė 2,6 proc. veikiančių bankų sistemos turto (prieš metus – 2,3 %).

Kredito unijų sistemos kai kurių veiklos rodiklių dinamika

Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Suma 2012-04-01, mln. Lt Suma 2013-01- 01, mln. Lt Suma 2013-04- 01, mln. Lt Pasikeiti- mas 2013 m. I ketv., proc. Pasikeitimas per metus, proc.
1. Turtas (aktyvai) 1 762,0 2 055,8 2 029,6 -1,3 15,2
2. Lėšos bankuose

79,0

80,6 48,6 -39,7 -38,5
3. Lėšos LCKU 319,7 310,2 339,9

9,6

6,3

3.1. Terminuotieji indėliai 127,8 158,9 180,7 13,7 41,4
 

4.

Vyriausybių vertybiniai popieriai (VVP) 309,7 412,4 456,5 10,7 47,4
5. Suteiktos paskolos 954,3 1 122,9 1 050,4 -6,5 10,1
 

6.

Specialieji atidėjiniai paskoloms  

31,6

 

80,2

 

32,1

 

-2,5 k.

 

1,6

 

7.

Specialiųjų atidėjinių paskoloms ir paskolų santykis (%)  

3,2

 

6,7

 

3,0

 

 

8. Įsiskolinimai LCKU

45,9

53,1 54,3

2,3

18,3
9. Indėliai 1 542,2 1 822,0 1 767,8 -2,3 14,6
 

9.1.

Kredito unijų narių ir asocijuotųjų narių 1 532,0 1 810,8 1 756,8 -3,0 14,7
10. Pajinis kapitalas 183,4 236,2 208,0 -11,9 13,4
 

11.

Einamųjų metų pelnas (nuostolis)

-5,5

-60,1 -11,8

2013 m. balandžio 1 d. duomenimis, dešimties didžiausių kredito unijų turtas sudarė daugiau kaip pusę visų kredito unijų turto. Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa” (turtas sudarė 18,4 % visų kredito unijų turto) ir  toliau tebėra didžiausia kredito unijų sistemoje.
Kredito unijų turto struktūra ir ataskaitinį ketvirtį, ir per metus kito nedaug. Siekdamos sukaupti aukštos kokybės likvidųjį turtą, reikalingą padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo vykdymo nuo 2013 m. sausio 1  d. užtikrinimui, kredito unijos didino investicijas į VVP. Kredito unijų investicijos į VVP, padidėjusios iki  456,5 mln. Lt, 2013 m. balandžio 1 d. sudarė 22,5 proc. kredito unijų turto. Kaip ir anksčiau, didžiąją jų dalį (beveik 71 %) sudarė Lietuvos Respublikos VVP portfelis, 2013 m. pirmąjį ketvirtį padidėjęs 1,8 proc. – iki  322,9 mln. Lt (investicijos į Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių VVP (133,6 mln. Lt) sudarė 29 proc. VVP portfelio).
Siekdamos užtikrinti didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo vykdymą, lėšas iš bankų kai kurios kredito unijos nukreipė į LCKU, todėl, kaip ir 2012 m. paskutinį ketvirtį, 2013 m. pirmąjį ketvirtį kredito unijų indėliai LCKU augo, o jų dalis turte didėjo (2013 m. balandžio 1 d. duomenimis, kredito unijų indėliai LCKU sudarė 16,7 % viso turto).
Reikšmingiausią kredito unijų turto dalį (51,8 %) sudarė paskolos. Nuo 2012 m. balandžio 1 d. paskolų  portfelis padidėjo 10,1proc.,  tačiau   ataskaitinį   ketvirtį   kredito   unijų   suteiktos   paskolos   sumenko   6,5   proc.   ir, 2013 m. balandžio 1 d. duomenimis, sudarė mažiau nei 1,1 mlrd. Lt. Pažymėtina, kad paskolų portfelio mažėjimą pastarąjį ketvirtį lėmė ne tik Nacionalinės kredito unijos ir kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa” veiklos nutrauki- mas, bet ir, didėjant paskolų rizikai, kredito unijų suformuoti specialieji atidėjiniai paskoloms bei kai kurioms kredito unijoms apribotas kreditavimas. Ataskaitų duomenimis, sumažėjo fiziniams  asmenims suteiktų paskolų, tačiau paskolos asocijuotiesiems nariams juridiniams asmenims toliau augo.  Šios didesnės rizikos, daugiausia verslui finansuoti skirtos paskolos, eliminavus Nacionalinės kredito unijos ir kredito unijos ,,Švyturio taupomoji kasa” duomenis, ataskaitinį ketvirtį padidėjo 9,3 mln. Lt ir 2013 m. balandžio 1 d. sudarė beveik trečdalį visų paskolų. Reikš- minga paskolų verslui dalis tenka Vilniaus regione veikiančioms kredito unijoms.
Pasitraukus iš kredito unijų rinkos dviem bankrutuojančioms kredito unijoms (Nacionalinei kredito unijai ir kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa”), ataskaitinį ketvirtį specialiųjų atidėjinių paskoloms ir paskolų  santykis sumažėjo nuo 6,7  iki 3 proc., o neveiksnių paskolų dalis- nuo 17,6 iki 15,3 proc. paskolų portfelio. Nors kredito unijų sektoriuje paskolų portfelio kokybę apibūdinantys rodikliai geresni nei bankų  sistemoje, tačiau, analizuojant atskirų kredito unijų veiklą, pastebima, kad suteiktų paskolų  susigrąžinimo galimybės vertinamos nepakankamai konservatyviai. Kredito unijų suformuoti specialieji atidėjiniai yra nepakankami galimiems nuostoliams dėl paskolų vertės sumažėjimo amortizuoti, todėl Lietuvos bankas, siekdamas, kad kredito unijos konservatyviau vertintų prisiimamą riziką, rengia naujus ir atnaujina esamus dokumentus, reglamentuojančius paskolų vertinimą ir rizikos valdymą.
Kredito unijos, turėdamos ribotas galimybes plėsti teikiamų paslaugų spektrą, tačiau, mokėdamos  didesnes nei bankai palūkanas už indėlius, yra patrauklios gyventojams. Pateiktų ataskaitų duomenimis, 2013 m. balandžio 1 d. kredito unijose vyravo 2-3 proc. dydžio (kai kuriose – didesnės) palūkanos, mokamos už populiariausius 12 mėn. trukmės indėlius nacionaline valiuta, todėl kredito unijų indėlių  apimtis  toliau augo. Nuo 2012 m. balandžio 1 d. kredito unijų indėlių apimtis padidėjo 14,6 proc., tačiau 2013 m. pirmąjį ketvirtį indėliai kredito unijose (nutraukus dviejų kredito unijų veiklą) sumenko 2,3 proc. ir  2013 m. balandžio 1 d. nebesiekė 1,8 mlrd. Lt. Fizinių asmenų indėliai sudarė 97,2 proc. visų indėlių. Kiekvienas kredito unijos indėlininkas, kartu būdamas ir kredito unijos nariu pajininku, turėtų aktyviau dalyvauti kredito unijos veikloje priimant finansinius ir kitus sprendimus, tačiau, galiojant palankioms indėlių draudimo sąlygoms, kredito unijos indėlininkai net nesistengia patys vertinti rizikos, nes kredito unijos  bankroto atveju jie nukenčia mažiausiai (prarandamas tik pajinis įnašas, jei indėlis neviršija draudžiamos sumos).
Kredito unijų narių skaičiaus ir paskolų portfelio mažėjimas turėjo neigiamos įtakos kredito unijų pajiniam kapitalui – 2013 m. pirmąjį ketvirtį pajinis kapitalas, sumažėjęs beveik 12 proc., 2013 m. balandžio 1 d. sudarė 208 mln. Lt. Pažymėtina, kad pajinis kapitalas, sukauptas kreditavimo dėka yra nestabilus, nes, sugrąžinus paskolą ar jos dalį, tokios pajinės įmokos dažnai yra grąžinamos. Be to, iškilus sunkumams, kredito unijos nariai, kurie yra ir kredito unijos savininkai, nenori mokėti papildomų įnašų į kapitalą ir prisiimti atsakomybės už kredito unijos veiklos rezulta- tus.
2013 m. pirmąjį ketvirtį, pateiktų ataskaitų duomenimis, 40 kredito unijų uždirbo 3,3 mln. Lt pelno, tačiau 35 kredito unijos dirbo nuostolingai ir patyrė 15,1 mln. Lt nuostolių, nulėmusių nuostolingą kredito unijų  sistemos veiklą – patirta 11,8 mln. Lt nuostolių (2012 m. tą patį laikotarpį patirti nuostoliai buvo perpus mažesni).
Nuostolingą ataskaitinio ketvirčio kredito unijų veiklą nulėmė patirtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos (16,3 mln.  Lt) – dėl jų patirtos 26 proc. didesnės išlaidos nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Nuostolį sumažino gautos grynosios palūkanų pajamos (14,6 mln. Lt) ir, didėjant VVP portfeliui, pelnas, gautas iš operacijų vertybiniais popie- riais, siekęs 1,1 mln. Lt (2,6 karto didesnis nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį).
2013 m. balandžio 1 d. pateiktų ataskaitų duomenimis, kredito unijų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 19,7 proc. (normatyvas – 13 proc.), likvidumo rodiklis – 52,54 proc. (normatyvas – 30 %). Kredito unijos  turėjo pakankamą aukštos kokybės likvidžiojo turto atsargą grynajam netenkamam pinigų srautui  padengti.  Ataskaitų duomenimis, aukštos kokybės likvidusis turtas sudarė 415,8 mln. Lt, o grynasis netenkamų pinigų srautas – 15,2 mln. Lt, t. y. kredito unijos likvidžiojo turto sukaupė 27,4 karto daugiau negu minimaliai reikėtų, tačiau dviejų kredito unijų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis buvo mažesnis už  nustatytą 100 proc. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Kredito unijų įstatymo reikalavimas visoms kredito unijoms vykdyti didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą ir nauja sąvokos „paskola”  redakcija. Pagal ją paskoloms, be kita ko, priskiriamos ir lėšos, laikomos kredito įstaigose, išskyrus lėšas, laikomas LCKU, o vasario 1 d. – papildomas didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui apribojimas – 500 tūkst. Lt. Ataskaitinę datą didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo vykdymo  neužtikrino penkiolika kredito unijų. Kai kurios kredito unijos ėmėsi priemonių normatyvų vykdymui užtikrinti ir pateikė Lietuvos bankui informaciją, kad 2013 m. balandžio mėn. jau vykdo veiklos riziką  ribojančius normatyvus. Kredito unijoms, neužtikrinusioms veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo, bus  taikomos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės. Pažymėtina, kad, siekiant užkirsti kelią didesnių  problemų atsiradimui ateityje ir sumažinti riziką, 2013 m. balandžio 1 d. įsigaliojo sugriežtintas kapitalo pakankamumo normatyvas kredito nijoms, kurios turi didelę dalį paskolų, suteiktų asocijuotiesiems  nariams (juridiniams asmenims), ir likvidumo normatyvas kredito unijoms, kurių indėlių augimo tempai viršija tvarius augimo tempus. Informaciją apie šių, kaip ir kitų, normatyvų vykdymą Lietuvos bankui kredito unijos pateiks 2013 m. liepos 1 d. ataskaitose.
Kredito unijos, vadovaudamosi Lietuvos banko valdybos nutarimu, savo ar asociacijų, kurioms jos priklauso, interneto svetainėse pirmą kartą paskelbė revizijos komisijų (revizorių) ar audito įmonių patikrintus 2012  m. finansinių ataskaitų rinkinius ir revizijos komisijų (revizorių) ar auditorių išvadas. Iki šiol teikęs tik apibendrintus viso bankų ir kredito unijų sektoriaus veiklos duomenis, Lietuvos bankas nutarė viešai skelbti metų ir kiekvieno ketvirčio informaciją apie kiekvienos kredito unijos pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą.
Siekdamas,  kad kredito unijos konservatyviau vertintų  prisiimamą riziką, Lietuvos bankas rengia  dokumentus, reglamentuojančius rizikos vertinimą. Iš esmės atnaujinami Kredito unijų minimalūs paskolų vertinimo reikalavimai, reglamentuojantys paskolų vertinimą ir specialiųjų atidėjinių formavimą, baigiamos rengti kredito unijų vidaus kontro- lės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo procesus apimančios nuostatos, kuriomis vadovaujantis bus užtikrintas kredito unijų veiklai būdingų rizikos rūšių identifikavimas ir efektyvesnis jų valdymas.
Be to, įkurta darbo grupė (ją sudaro Finansų ministerijos, Lietuvos banko, kredito unijas vienijančių  asociacijų ir LCKU atstovai) rengia kredito unijų veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus, siekiant užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, nustatant tinkamą pusiausvyrą tarp kredito unijų plėtros ir jų  galimybių amortizuoti su rizikos prisiėmimu susijusius nuostolius.

* Šaltinis – Lietuvos bankas, 2013 m. balandžio mėn.

Grįžti atgal