Kredito unijų veiklos apžvalga* 2014 m. II ketvirtis

logo2014 m. liepos 1 d. Lietuvoje veikė 74 kredito unijos, jos vienijo daugiau kaip 145,6 tūkst. narių. Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narės buvo 63 kredito unijos, 11 unijų LCKU nepriklausė.

Lietuvos banko valdyba 2014 m. balandžio 30 d. visam laikui atšaukė kredito unijos „Naftininkų investicijos” licenciją. Dėl to kredito unijų skaičius sumažėjo, tačiau narių skaičius veikiančiose kredito unijose augo (viršijo buvusį prieš metus).

2014 m. antrąjį ketvirtį sumažėjęs nežymiai (palyginti su 2013 m. liepos 1 d. duomenimis – 3,6 proc.), kredito unijų turtas 2014 m. liepos 1 d. siekė beveik 2 mlrd. Lt ir sudarė 2,5 proc. veikiančių bankų sistemos turto (prieš metus – 2,7 %).

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Suma 2013-07-01, mln. Lt

Suma 2014-04-01, mln. Lt

Suma 2014-07-01, mln. Lt

Pasikeitimas 2014 m. II ketv., proc.

Pasikeitimas per metus, proc.

1.

Turtas (aktyvai)

2 030,6

1 972,1

1 956,5

-0,8

-3,6

2.

Pinigai

13,3

14,7

11,7

-20,4

-12,0

3.

Lėšos bankuose

34,7

23,2

22,6

-2,6

-34,9

4.

Lėšos LCKU

263,0

290,0

229,6

-20,8

-12,7

5.

Vyriausybių vertybiniai popieriai (VVP)

529,3

677,7

689,4

1,7

30,2

6.

Suteiktos paskolos

1 059,1

876,4

915,6

4,5

-13,5

7.

Specialieji atidėjiniai paskoloms

29,8

33,7

35,8

6,2

20,1

8.

Specialiųjų atidėjinių paskoloms ir paskolų santykis (%)

2,7

3,7

3,8

9.

Įsiskolinimai LCKU

63,4

64,8

81,3

25,5

28,2

10.

Indėliai

1 754,6

1 717,5

1 665,8

-3,0

-5,1

10.1.

Kredito unijų narių ir asocijuotųjų narių

1 741,7

1 707,7

1 656,3

-3,0

-4,9

11.

Pajinis kapitalas

203,4

173,3

173,4

0,1

-14,7

12.

Einamųjų metų pelnas (nuostolis)

-7,3

-0,1

7,2

 

Kredito unijų turto struktūra ataskaitinį ketvirtį, kaip ir per metus, kito nedaug. Reikšmingiausią kredito unijų turto dalį (46,8 %) sudarė nariams suteiktos paskolos. Paskolų portfelis 2014 m. antrąjį ketvirtį padidėjo 4,5 proc. ir 2014 m. liepos 1 d. siekė 915,6 mln. Lt. Paskolų portfelio padidėjimas sietinas su žemės ūkio darbų sezoniškumu, nes kai kurių kredito unijų, kurių nariai užsiima žemės ūkio veikla, paskolų portfeliai padidėjo net iki 20 proc. Augant paskolų portfeliui, ataskaitinį ketvirtį padidėjo paskolos, suteiktos juridiniams asmenims (iki 219,2 mln. Lt), tačiau jų dalis paskolų portfelyje nepakito – kaip ir ketvirčio pradžioje, sudarė 24 % visų paskolų.

Neveiksnių paskolų dalies paskolų portfelyje didėjimas (2014-07-01 sudarė 26,6 proc.) rodo, kad paskolų kokybė blogėja. Tikėtina, kad kredito unijos pagal 2014 m. gegužės mėn. įsigaliojusių Kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) nuostatų reikalavimus identifikuoja jų veiklai būdingas rizikas ir pagal Kredito unijų paskolų vertinimo taisyklių reikalavimus konservatyviau pradėjo vertinti ir toliau vertins paskolų portfelio kokybę ir sudarys vis daugiau specialiųjų atidėjinių. Pažymėtina, kad kol kas kredito unijų suformuoti specialieji atidėjiniai yra nepakankami galimiems paskolų vertės sumažėjimo nuostoliams padengti.

Ataskaitinį ketvirtį kredito unijos toliau didino investicijas į VVP. Investicijos į VVP padidėjo iki 689,4 mln. Lt ir 2014 m. liepos 1 d. sudarė 35,2 proc. kredito unijų turto. Kaip ir anksčiau, didžiąją jų dalį (59 %) sudarė Lietuvos Respublikos VVP portfelis, tačiau investicijos į Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių VVP (ypač ilgalaikius) augo sparčiau (padidėjo iki 282,6 mln. Lt), sudarydamos vis didesnę dalį (41 proc.). Pažymėtina, kad investavimas į VVP neturėtų tapti pagrindine kredito unijų veikla, nes ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai (jų kredito unijos yra įsigijusios daugiausia) labai jautrūs palūkanų normų pokyčiams. Didelis turimo portfelio jautrumas palūkanų normos pokyčiams galėtų lemti nemažus nuostolius, jei unijoms reikėtų realizuoti vertybinius popierius, rinkoje išaugus palūkanų normoms.

Ataskaitinį ketvirtį kredito unijos mažino grynųjų pinigų kiekį kasose, perkeldamos laisvas lėšas į sąskaitas bankuose ir LCKU (įtakos šiems pokyčiams galėjo turėti inspektavimų metu nustatyti neatsakingo grynųjų pinigų tvarkymo faktai ir pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl grynųjų pinigų trūkumo kelių kredito unijų kasose), tačiau, kredito unijoms didinant investicijas į VVP ir teikiant naujas paskolas, jų lėšos minėtose kredito įstaigose taip pat mažėjo. Ataskaitinio ketvirčio pabaigoje kredito unijų lėšos, laikomos bankuose ir LCKU, sudarė 12,9 proc. viso kredito unijų turto.

Ataskaitinį ketvirtį kredito unijos toliau mažino indėlių palūkanų normas. Pateiktų ataskaitų duomenimis, kredito unijose vyravo 1,1-1,8 proc. palūkanų normos už priimamus populiariausius indėlius, t. y. 12 mėn. trukmės indėlius nacionaline valiuta (metų pradžioje buvo mokama 1,5-2,5 %). Mažinamos indėlių palūkanų normos, dėl žemės ūkio darbų sezoniškumo padidėjęs lėšų poreikis ir bankrutavusios kredito unijos pasitraukimas iš rinkos turėjo reikšmės indėlių apimties sumažėjimui kredito unijose. Pateiktų ataskaitų duomenimis, 2014 m. antrąjį ketvirtį indėlių portfelis sumažėjo 3 proc. ir ataskaitinę datą sudarė 1,67 mlrd. Lt. Fizinių asmenų indėliai sudarė didžiausią indėlių dalį (97 %).

Kredito unijų pajinis kapitalas ataskaitinį ketvirtį nežymiai padidėjo ir, 2014 m. liepos 1 d. duomenimis, sudarė 173,4 mln. Lt. Pajinio kapitalo pokyčius lėmė suintensyvėjęs kredito unijų skolinimas nariams. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijų paskolų kokybė blogėja, kapitalo bazės stiprinimas ir toliau yra vienas iš svarbiausių kredito unijų uždavinių.

Finansinių ataskaitų duomenimis, 2014 m. pirmąjį pusmetį kredito unijos uždirbo 9,4 proc. daugiau pajamų ir patyrė 11,5 proc. mažiau išlaidų nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Palūkanų pajamos, sudariusios daugiau nei 60 proc. visų pajamų, buvo pagrindinis kredito unijų pajamų šaltinis. Reikšmingą pajamų dalį kredito unijos gavo iš operacijų vertybiniais popieriais, tačiau tokios pajamos nėra stabilios, daugiau vienkartinio pobūdžio. 2014 m. pirmąjį pusmetį 42 pelningai dirbusios kredito unijos uždirbo 15,6 mln. Lt pelno, tačiau 32 kredito unijos dirbo nuostolingai ir patyrė 8,4 mln. Lt nuostolių, sumažinusių kredito unijų sistemos pelną iki 7,2 mln. Lt (2013 m. per tą patį laikotarpį kredito unijos patyrė 7,3 mln. Lt nuostolių).

Pateiktų 2014 m. liepos 1 d. ataskaitų duomenimis, kredito unijų kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 22,77 proc., likvidumo rodiklis – 65,75 proc. Visos kredito unijos turėjo pakankamą likvidžiojo turto atsargą grynajam netenkamam pinigų srautui padengti (aukštos kokybės likvidusis turtas sudarė 446,3 mln. Lt, o grynasis netenkamų pinigų srautas – 13,6 mln. Lt). Kredito unijos vykdė likvidumo ir didžiausios atviros pozicijos užsienio valiuta normatyvus. Vienai kredito unijai nepavyko sukaupti pakankamai kapitalo, reikalingo kapitalo pakankamumo normatyvo (25 proc.) vykdymui užtikrinti. Keturios kredito unijos nevykdė didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo: dvi kredito unijos 2014 m. liepos mėn. pateikė Lietuvos bankui informaciją, kad ėmėsi priemonių ir užtikrino didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo vykdymą, kitoms nustatyti terminai, iki kurių jos privalo užtikrinti normatyvų vykdymą.

Atsižvelgiant į kredito unijų sektoriuje vykstančius pokyčius ir siekiant pagerinti kredito unijų reguliuojamąją ir prie-žiūrinę aplinką, Lietuvos banke sudaryta darbo grupė parengė apibendrinantį dokumentą (dėl viešos konsultacijos dėl kredito unijų sektoriaus reformos ir tolesnių veiksmų), siekiant kartu su finansų rinkos dalyviais rasti priemonių, kurios padėtų sukurti tinkamą kooperacijos pagrindais veikiančią kredito unijų sistemą.

Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. liepos 17 d. priėmė Kredito unijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį kredito unijų veiklos patikimumą bei saugumą – kredito unijos privalės sustiprinti kapitalo bazę ir gerinti prisiimamos rizikos valdymą. Tikimasi, kad pataisomis supaprastinta licencijavimo procedūra, įtvirtinti nauji kapitalo stiprinimo būdai, galimybė teikti kai kurias finansines paslaugas ne tik nariams ir sumažinti reikalavimai informacijos atskleidimui padės kredito unijoms uždirbti daugiau pajamų, sustiprinti kapitalą, sumažinti veiklos rizikas bei skatins tvarią kredito unijų plėtrą.

2014 m. gegužės 16 d. LR Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė Tvarios kredito unijų koncepcijos projektui parengti. Darbo grupei, kurią sudaro LR Seimo, LR Finansų ministerijos, Lietuvos banko, asociacijų, vienijančių kredito unijas ir jų narius, LCKU ir kredito unijų atstovai, pavesta parengti ir iki 2014 m. rugsėjo 24 d. Biudžeto ir finansų komitetui pateikti svarstyti koncepcijos projektą.

* Šaltinis – Lietuvos bankas, 2014 m. rugpjūčio mėn.

Grįžti atgal